Pasyvusis rūkymas (dar vadinamas antriniu rūkymu arba aplinkos tabako dūmais) – tai reiškinys, kai nerūkantis žmogus įkvepia tabako dūmus, kuriuos išpučia rūkantis asmuo, arba dūmus, sklindančius iš degančios cigaretės (ar kitos rūkymo priemonės) galo. Kitaip tariant, tai yra priverstinis tabako dūmais užteršto oro kvėpavimas
Kas yra pasyvus rūkymas?
Pasyvus rūkymas reiškia kvėpavimą kitų žmonių tabako dūmais. Antriniai tabako dūmai atsiranda iš cigarečių, pypkių, cigarų, cigarilių ir kaljanų. Antrinius dūmus iškvepia rūkantis žmogus, šiuos dūmus skleidžia ir rūkymo šaltinis. Dauguma tabako dūmų yra nematomi, tačiau jie lengvai plinta ir gali išbūti ore ištisas valandas. Jie taip pat kaupiasi ant įvairų paviršių, baldų ir net drabužių
Kas sudaro pasyvaus rūkymo dūmus?
Pasyviojo rūkymo metu įkvepiami du pagrindiniai tabako dūmų tipai:
Pagrindiniai dūmai (iškvėpti dūmai): tai dūmai, kuriuos rūkorius įkvepia į plaučius ir po to iškvepia.
Šalutiniai dūmai (šoniniai dūmai): tai dūmai, kylantys tiesiai iš degančios cigaretės, cigaro ar pypkės galo. Šalutiniai dūmai yra laikomi pavojingesniais, nes jie dega žemesnėje temperatūroje ir juose gali būti didesnės koncentracijos kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip kancerogenai ir toksinai, nei pagrindiniuose dūmuose.
Abu šie dūmų tipai susimaišo ore ir sudaro aplinkos tabako dūmus, kuriuos įkvepia aplinkiniai nerūkantys asmenys
Pasyvaus rūkymo žala sveikatai
Nors pasyvusis rūkymas dažnai suvokiamas kaip mažiau pavojingas nei aktyvus, jo žala yra didžiulė ir moksliškai įrodyta. Vienos valandos prirūkytoje patalpoje praleidimas gali prilygti vienos cigaretės surūkymui. Tabako dūmuose yra daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, iš kurių apie 70 yra žinomos kaip kancerogenai (vėžį sukeliančios medžiagos) ir šimtai yra nuodingos. Šios medžiagos veikia nerūkančiųjų organizmą įvairiais būdais:
Poveikis suaugusiems:
Plaučių vėžys: pasyvusis rūkymas ženkliai padidina plaučių vėžio riziką nerūkantiems žmonėms (20-30%).
Širdies ligos ir insultas: padidina širdies ligų riziką (25-30%), sukelia kraujagyslių sienelių pažeidimus, didina kraujo krešulių susidarymo riziką, kas gali lemti širdies priepuolius ir insultus.
Kvėpavimo sistemos ligos: sukelia ar pablogina astmos simptomus, lėtinį bronchitą, emfizemą ir kitas kvėpavimo takų ligas.
Kitos ligos: siejamas su padidėjusia nosies ančių vėžio, burnos, gerklės, gerklų vėžio rizika.
Ūmūs simptomai: akių sudirginimas, čiaudulys, sloga, kosulys, pykinimas, galvos skausmai.
Poveikis vaikams ir kūdikiams (ypatingai jautrūs):
Staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizika: žymiai padidėja.
Kvėpavimo takų infekcijos: dažnesnės ir sunkesnės peršalimo ligos, bronchitas, plaučių uždegimas (pneumonija).
Astma: gali sukelti naujus astmos atvejus ir pabloginti jau esamą astmą.
Ausų infekcijos: padidėjusi vidurinės ausies uždegimų rizika, galinti lemti klausos sutrikimus.
Sumažėjusi plaučių funkcija: ilgalaikis pasyvus rūkymas gali pažeisti plaučių vystymąsi vaikystėje ir sukelti lėtinius kvėpavimo takų sutrikimus suaugus.
Vystymosi sutrikimai: nėščioms moterims įkvepiant pasyvius dūmus, padidėja priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio ir kūdikio sveikatos problemų rizika
Kiek laiko veikia pasyvus rūkymas?
Pagal tyrimus, pasyvaus rūkymo žala pasireiškia vos per 5 minutes:
Po 5 minučių : Arterijos tampa mažiau lanksčios, kaip ir žmonių, rūkančių cigaretes
Po 20-30 minučių: Kraujas pradeda krešėti, o riebalų sankaupos kraujagyslėse padidina širdies priepuolių ir insultų rizikas
Per 60 minučių: Gali sukelti žalingą uždegiminį ir kvėpavimo takų poveikį, kuris gali trukti mažiausiai tris valandas po jo
Po 2 valandų: Gali išsivystyti nereguliari širdies aritmija, sukelti širdies priepuoliuos ar kitas širdies problemas
Kur pasireiškia pasyvusis rūkymas ir kaip apsisaugoti?
Pasyvusis rūkymas dažniausiai pasireiškia:
Namuose: jei bent vienas šeimos narys rūko patalpose. Tabako dūmai gali ilgai užsilaikyti ore, pasklisti iš kambario į kambarį ir net kauptis ant paviršių (tretinis rūkymas). Jokia vėdinimo sistema negali visiškai pašalinti dūmų.
Darbo vietose: jei leidžiama rūkyti uždarose patalpose ar tam skirtose vietose šalia įėjimų.
Viešose vietose: restoranuose, baruose, kavinėse, transporto stotelėse, kur leidžiama rūkyti.
Vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo yra visiškai vengti tabako dūmų užterštos aplinkos. Tai reiškia:
Nerūkyti ir neleisti rūkyti savo namuose ir automobilyje
Rinktis vietas, kuriose draudžiama rūkyti
Palaikyti įstatymus ir politiką, ribojančius rūkymą viešose vietose
Šviesti aplinkinius apie pasyvaus rūkymo žalą
Sukelia staigios kūdikių mirties sindromą
Kūdikiai, po gimimo veikiami pasyvaus rūkymo, dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo nei kūdikiai, kurie nėra veikiami tabako dūmų
Moterų rūkymas nėštumo metu padidina staigios kūdikių mirties sindromo riziką
Kūdikių, mirštačių nuo staigios kūdikių mirties sindromo, plaučiuose yra didesnė nikotino koncentracija nei kūdikių, mirštančių dėl kitų priežasčių
Kai kurios kenksmingos medžiagos
Kai kurios kenksmingos tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos:
Benzenas: benzine esanti medžiaga
Butanas: cheminė medžiaga žiebtuvėliuose
Amoniakas: cheminė medžiaga buitinėse valymo priemonėse
Toluenas: cheminė medžiaga dažų skiedikliuose
Kadmis: cheminė medžiaga akumuliatoriuose
Formaldehidas: cheminė medžiaga trąšose ir statybinėse medžiagose
Kaip pasyvūs dūmai veikia plaučius?
Pasaulio sveikatos organizacija pasyvų rūkymą klasifikuoja kaip vėžį sukeliantį poveikį. Pasyvus rūkymas gali sukelti mirtį, ligas ir įvairias negalias
Suaugusiems: sukelia plaučių vėžį, kosulį, švokštimą ir kitas ligas, pvz. ir koronarinės širdies ligos
Vaikams: gali sustiprinti astmos simptomus ir sukelti naujus astmos atvejus. Gali sukelti kosulį, švokštimą ir kitas ligas
Degant rūkalams ir rūkant juos susidaro daugiau nei 4000 įvairių cheminių medžiagų. Iš jų daugiau nei 250 yra toksiškos arba sukelia vėžio riziką
Kaip apsaugoti save ir aplinkinius?
Dažniausiai pasyvus rūkymas vyksta namuose. Dūmai gali pasklisti iš kambario į kambarį ir išlikti ore valandų valandas
Vienintelis būdas apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo – užsitikrinti, kad mus supančioje aplinkoje nerūkytų arba nebūti tokiose patalpose ir žinoma, mesti rūkyti
Mesti rūkyti gali būti labai sunku. Yra dalykų, kuriuos galima padaryti, kad sumažintumėte pasyvų rūkymą, kol Jūs pats arba Jūsų artimi žmonės negalės nustoti rūkyti
Rūkykite lauke toliau nuo namų ir paprašykite svečių daryti tą patį
Nerūkykite automobiliuose ir neleiskite rūkyti automobiliuose kitiems
Kas toliau
Pasyvus rūkymas yra pagrindinė su tabaku susijusi sveikatos problema nerūkantiesiems. Nepaisant laipsniško rūkymo mažėjimo per pastarąjį 50-tį, apskaičiuota, kad maždaug apie 37 % gyventojų vis dar susiduria su dūmais, kuriuos skleidžia degantys tabako gaminiai arba iškvepia juos rūkantieji. Net ir jei pats rūkote, galima nuspręsti, kad namuose ir automobilyje būtų nerūkoma. Tai saugiausia daryti savo vaikams ir šeimos nariams, savo augintiniams ir savo svečiams. Stengiamasi informuoti tėvus ir mokyklų vadovus apie pasyvaus rūkymo poveikį
Pasyvusis rūkymas yra rimta visuomenės sveikatos problema, kurią galima ir būtina spręsti, siekiant apsaugoti visų žmonių, o ypač vaikų, sveikatą.
