Kas yra išsiblaškymas – išsiblaškymas yra dažnas reiškinys, kai mūsų dėmesys nukeliauja nuo svarbios užduoties ar veiklos ir nukrypsta į kitus, dažnai nesvarbius, dirgiklius. Tai reiškia, kad mums sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį vienam dalykui ilgą laiką.
Išsiblaškymas ir jo priežastys:
Atliekant mokslinius tyrimus, daugybė žmonių sakydavo, kaip sunku yra valdyti savo laiką. Tačiau kai jų pklausdavo, ką jie planavo daryti tam tikru laiko momentu, jiems sunku būdavo atsakyti į šį klausimą. Kas vis dėlto yra „išsiblaškymas“? Geriausias būdas suprasti, kas yra išsiblaškymas, yra žinoti, kas tai nėra. Kas yra išsiblaškymo priešingybė – tai yra dėmesys
Išoriniai veiksniai: garsai, judėjimas, pranešimai telefone, socialiniai tinklai
Vidiniai veiksniai: nuovargis, stresas, nerimas, miego trūkumas, nepakankama mityba, sveikatos problemos
Mūsų mąstymo būdas: kai galvoje sukasi daug minčių, sunku susikaupti vienai užduočiai
Technologijos: nuolatiniai pranešimai iš telefono, socialinių tinklų, el. laiškai
Aplinkos triukšmas: kalbos, muzika, eismas, statybų garsai
Netvarka aplinkoje: netvarkinga darbo vieta gali blaškyti dėmesį
Žmonės: kolegos, šeimos nariai, prašantys dėmesio
Nuovargis: kai esame pavargę, smegenims sunkiau išlaikyti dėmesį
Stresas ir nerimas: mintys apie problemas ar rūpesčius gali nuolat blaškyti
Nuobodulys: jei užduotis neįdomi ar monotoniška, dėmesys linkęs nuklysti
Persistengimas: per daug užduočių vienu metu arba bandymas daryti kelis dalykus iškart (multitaskingas), nors iš tiesų tai tik greitas dėmesio perjungimas
Nevaldomos mintys: nuolatinis minčių srautas, svajojimas ar galvojimas apie ateitį/praeitį
Fiziniai veiksniai: alkis, troškulys, nepatogumas, skausmas
Sveikatos problemos: kai kurie medicininiai sutrikimai (pvz., dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), depresija, nerimo sutrikimai) gali žymiai padidinti išsiblaškymą
Išsiblaškymo pasekmės
Nuolatinis išsiblaškymas gali turėti neigiamų pasekmių asmeniniame ir profesiniame gyvenime:
Sumažėjęs produktyvumas: užduotys atliekamos lėčiau, prastėja darbo kokybė.
Klaidų darymas: dėl dėmesio stokos didėja tikimybė suklysti.
Prarastas laikas: nuolatinis persijunginėjimas tarp užduočių reikalauja papildomo laiko vėl susikoncentruoti.
Stresas ir frustracija: nesugebėjimas susikaupti gali sukelti pyktį ir nusivylimą savimi.
Pamiršimas: sunkiau įsiminti naują informaciją ar prisiminti detales.
Suprastėję santykiai: pokalbių metu, neatkreipiant dėmesio, gali būti sunku efektyviai bendrauti su kitais.
Sumažėjęs kūrybiškumas: kai smegenys nuolat blaškomos, sunkiau pasinerti į gilesnį mąstymo procesą.
Išsiblaškymo priešingybė yra dėmesys
Išsiblaškymas – tai kažkas, ką darome, atsitraukiant nuo to, ko iš tikrųjų norime. Trauka yra veiksmas, kuris mus nukreipia link to, ko iš tikrųjų norime. Atrodo, kad skirtumas yra akivaizdus, tačiau išsiblaškymas turi būdą mus apgauti. Bet kuriuo momentu sunku pasakyti, ar judame link tų dalykų, kuriuos turime atlikti, ar judame tolyn nuo jų. Darbo el. pašto tikrinimas šiuo metu gali atrodyti produktyvus, tačiau kai tikrai reikia sutelkti savo dėmesį į didelį projektą, gailimės, kad sugaišome valydami gautuosius laiškus
Išsiblaškymas gali turėti įtakos mūsų gyvenimui:
Darbe: sunkiau atlikti užduotis, mažėja produktyvumas
Mokymosi metu: sunkiau susikaupti, mažėja pažangumas
Asmeniniuose santykiuose: gali kilti nesusipratimų dėl neatidumo
Skirtumas tarp dėmesio ir išsiblaškymo yra apgalvotas
Bet koks veiksmas gali atitraukti mūsų dėmesį arba atvirkščiai, priklausomai nuo to, ką ketiname daryti su savo laiku. Nieko blogo eiti per „Facebook“ sklaidos kanalą, žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus ar žaisti žaidimą, jei tik tai ir ketinate daryti. Padaryti pertrauką gali būti naudinga, bet kai ką nors darai netyčia, jau patenki į bėdą
Kai paprašydavo žmonių parodyti savo kalendorius, kad pamatyti, ką jie ketina daryti šią dieną, jie dažnai parodydavo tvarkaraščius, kuriuose yra tuščių vietų. Jie netvarkydavo išsamaus kalendoriaus ir dėl to būdavo išmušti iš vėžių dėl šeimos narių, kolegų ir draugų užgaidų. Jie turėdavo prestižinius darbus, tačiau būdavo neapsaugoti nuo brangiausio turto – savo laiko. Tvarkaraščio sudarymas sumažina blaškymąsi ir padėda tobulinti savo laiko leidimą
Tvarkaraščio sudarymas yra įrankis, skirtas sukurti savaitinį šabloną, kaip ketinate leisti savo laiką. Turėdami savaitinį tvarkaraštį, visada žinosite skirtumą tarp traukos ir išsiblaškymo. Jei pastebite, kad darote tai, ką planavote, tai yra trauka. Visa kita blaško dėmesį. Laimei, yra nemokamų internetinių tvarkaraščių sudarymo įrankių, kurie padės per kelias minutes sukurti išsamų kalendorių
Kaip kovoti su išsiblaškymu?
Sukurkite tinkamą aplinką: pasirinkite ramią vietą darbui, išjunkite pranešimus, pašalinkite nereikalingus daiktus.
Planuokite savo laiką: sudarykite darbo planą ir skirkite laiko kiekvienai užduočiai
Padalinkite užduotį į mažesnius žingsnius: taip bus lengviau susikaupti ir stebėti savo pažangą
Raskite savo produktyviausią laiką: kai kurie žmonės geriau dirba ryte, kiti – vakare
Padarykite pertraukėles: trumpi poilsio momentai padės atgauti energiją ir susikaupti
Pašalinkite dirgiklius: išjunkite telefono pranešimus, uždarykite nereikalingus naršyklės skirtukus, pasirūpinkite tvarka darbo vietoje
Kurkite struktūrą: planuokite savo dieną, nustatykite aiškius prioritetus ir laiko rėmus kiekvienai užduočiai
Darykite pertraukėles: reguliarios trumpos pertraukos padeda atstatyti dėmesį. (pvz., Pomodoro technika)
Atlikite vieną užduotį vienu metu: venkite multitasking’o, susikoncentruokite ties viena užduotimi iki jos pabaigos
Praktikuokite sąmoningumą (mindfulness): mokykitės pastebėti ir priimti kylančias mintis, bet nesileisti joms perimti kontrolės
Rūpinkitės savimi: pakankamai miego, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra gyvybiškai svarbūs koncentracijai
Nustatykite ribas: išmokite pasakyti „ne“ naujoms užduotims ar prašymams, jei jaučiatės perkrauti
Vėdinkite patalpas ir palaikykite tinkamą apšvietimą: tai prisideda prie geresnės koncentracijos
Prisiminkite tai:
Jei nesuplanuosite savo dienos, negalėsite žinoti skirtumo tarp to, ką ketinote daryti, ir to, kas atitraukė jūsų dėmesį. Išsiblaškymas yra natūrali žmogaus savybė, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jis tampa vis didesne problema dėl informacijos pertekliaus ir technologijų. Sąmoningai dirbant su savimi, galima žymiai sumažinti jo poveikį ir pagerinti produktyvumą bei gyvenimo kokybę.
