Ką turėtume daryti, kad ilgiau ir sveikiau gyventume? Tyrimai rodo, kad yra keletas gyvenimo būdo intervencijų, kurios gali veiksmingai pailginti mūsų gyvenimą ir pagerinti sveikatą. Vienas iš jų yra mankšta. Bet kokios rūšies ir kokiais deriniais, ir kodėl tai padeda?
Nuo neatmenamų laikų žmonija ieškojo kelio, vedančio į jaunystę – tai yra būdų, kaip užtikrinti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą
Ir nors mes dar negalime gauti naudos iš jokių stebuklingų vaistų ar technologijų, kurios prailgintų gyvenimo trukmę daugiau nei šimtą metų, daugelis naujausių tyrimų pateikė tvirtų įrodymų, patvirtinančių, kad paprasti, pasiekiami gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti mums išlikti ilgiau būti sveikiems ir sumažinti ankstyvos mirties riziką.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad aštuoni sveiki įpročiai gali sulėtinti biologinį senėjimą net 6 metais
Šie įpročiai yra susiję su mityba, sveiko svorio palaikymu, tabako vengimu, geros miego higienos palaikymu, cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje ir kraujospūdžio reguliavimu ir, kas ne mažiau svarbu, fiziniu aktyvumu.
Kokie pratimai sumažina mirties riziką?
Viename tyrime išanalizavo apie 600 000 dalyvių duomenis, kurie buvo stebimi vidutiniškai 10 metų, kad sužinoti, kaip įvairios mankštos formos yra susijusios su asmens mirtingumo rizika
Tyrime buvo nagrinėjamas vidutinio sunkumo aerobinio fizinio aktyvumo, pvz., vaikščiojimo ar švelnaus važiavimo dviračiu, energingos aerobinės fizinės veiklos, tokios kaip bėgimas ir raumenis stiprinančios veiklos, pavyzdžiui, svorių kilnojimo, poveikis.
Jo išvados parodė, kad subalansuotas visų šių mankštos formų derinys geriausiai sumažino mirtingumo riziką.
Konkrečiau, maždaug 75 minutės vidutinio sunkumo aerobikos pratimų ir daugiau nei 150 minučių intensyvių pratimų kartu su bent pora jėgos treniruočių per savaitę buvo susijusios su mažesne mirtingumo dėl bet kokios priežasties rizika.
Kalbant apie mirties rizikos, susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažinimą, siūloma derinti mažiausiai apie 200 minučių vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo su maždaug 75 minutėmis intensyvios mankštos ir dviejų ar daugiau jėgos treniruočių per savaitę.
Kiek mankštos pakanka?
Bet ką daryti su žmonėmis, kurie nėra tokie atletiški? Koks yra minimalus pratimų kiekis, kuris galėtų padėti apsisaugoti nuo būklių, keliančių didžiausią grėsmę sveikatai?
Šis tyrimas parodė, kad intensyvi mankšta tik 2 minutes per dieną gali padėti sumažinti mirties nuo vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tyrėjai išsiaiškino, kad tyrimo dalyviams, kurie niekada intensyviai nesportavo, rizika mirti per 5 metus buvo 4 proc., tačiau jei kas savaitę intensyviai užsiima mažiau nei 10 minučių, ši rizika sumažėjo perpus. Be to, tų, kurie sportuoja bent 60 minučių per savaitę, mirties rizika vėl sumažėjo perpus.
Ar naudinga bet kokia fizinė veikla?
Bet koks pratimų kiekis yra geresnis už jokią veiklą, o tai patvirtina naujas tyrimas, kuriame teigiama, kad bet kokia veikla yra geresnė širdies sveikatai nei sėdimas gyvenimo būdas.
Tačiau fizinė veikla, susijusi su darbu, o ne mankšta, kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Idėją dar kartą patvirtina neseniai paskelbti tyrimai, kuriuose nustatytas ryšys tarp fiziškai daug pastangų reikalaujančių profesijų ir didesnės sveikatos sutrikimų rizikos.
Kai kurios dažniausiai šiame tyrime minimos profesijos, susijusios su intensyvia fizine veikla, buvo slauga ir priežiūra, mažmeninė prekyba ir ūkininkavimas, kur žmonės dažnai stovi ant kojų ir susiduria su stresinėmis situacijomis.
Taigi, nors visos mankštos formos gali būti naudingos sveikatai, įtemptas ar intensyvus fizinis aktyvumas darbo aplinkoje gali padidinti įvairių sveikatos ligų riziką
Ir net mankšta laisvalaikiui gali turėti įtakos fizinės sveikatos aspektams, pavyzdžiui, sąnarių vientisumui, ypač vėlesniame gyvenime. Svarbu pasikonsultuoti su patikimu sveikatos priežiūros paslaugų specialistu, kuris gali patarti, kokiomis geriausiomis mankštos formomis galima užsiimti individualiai.
