Kompiuteriniai virusai yra kenkėjiška kompiuterio kodo dalis, kuri plinta iš vieno įrenginio į kitą įrenginį. Šios grėsmės paprastai yra skirtos tam, kad sugadinti įrenginį arba pavogti įvairius duomenis

Palyginimui – biologinis virusas, nuo kurio susirgote. Jisai bjaurus, neleidžia normaliai funkcionuoti organizmui ir dažnai reikia vaisto arba priemonės, kad jo atsikratyti. Kompiuteriniai virusai panašūs į biologinius ir sukurti taip, kad pastoviai daugintųsi, užkrėstų kompiuterio programas ir failus, keistų kompiuterių veikimą arba visiškai juos sustabdytų

 

Kompiuterinių virusų istorija: nuo pokštų iki grėsmių

Kompiuterinis virusas – tai kenkėjiška programa, kuri gali pažeisti jūsų kompiuterį, ištrinti svarbius failus, pavogti asmeninę informaciją ar netgi paversti jūsų kompiuterį nuotoliniu valdymo įrankiu. Šie virusai plinta įvairiausiais būdais: per elektroninį paštą, interneto svetaines, USB atmintines ir kitas laikmenas

Kompiuteriniai virusai, kaip ir daugelis technologijų, turi savo istoriją, kuri prasidėjo dar tada, kai kompiuteriai buvo tik užuomazgos. Nors pirmosios idėjos apie savarankiškai besidauginančias programas buvo užrašytos dar 1949 m.

 

Pradžia: nuo žaidimų iki realaus pasaulio

1949 m. John von Neumann, vienas iš šiuolaikinio kompiuterio tėvų, aprašė savarankiškai besidauginančių programų idėją. Tai buvo daugiau teorinis samprotavimas, nei praktinis pritaikymas.

1960-1970 m. Kompiuterių mokslininkai pradėjo kurti programas, kurios galėjo modifikuoti save arba kitas programas. Tai buvo labiau eksperimentai ir žaidimai, nei tikros grėsmės.

1982 m. 15-metis Richard Skrenta sukūrė pirmąjį plačiai paplitusį virusą „Elk Cloner“, skirtą „Apple II“ kompiuteriams. Šis virusas buvo daugiau pokštas, nei rimta grėsmė, tačiau jis parodė, kad virusai gali egzistuoti ir plisti realiuose kompiuteriuose.

 

Virusų aukso amžius:

1980-ųjų pabaiga – 1990-ųjų pradžia: Tai buvo virusų „aukso amžius“. Buvo sukurta daugybė įvairių virusų, kurie galėjo sugadinti duomenis, lėtinti kompiuterius ir netgi formatuoti diskus.

1988 m.: Įvyko vienas garsiausių kibernetinių išpuolių, kai „Morris worm“ užkrėtė tūkstančius kompiuterių internete. Šis įvykis parodė, kad virusai gali kelti rimtą grėsmę kompiuterių tinklams.

 

Evoliucija: nuo paprastų virusų iki sudėtingų grėsmių

Kompiuteriniai virusai nuo savo atsiradimo nuolat tobulėjo, tapdami vis sudėtingesni ir pavojingesni. Ši evoliucija buvo lemiama dėl kelių veiksnių:

Technologijų pažanga: Vis galingesni kompiuteriai ir sudėtingesnės operacinės sistemos suteikė virusų kūrėjams daugiau galimybių.

Interneto plėtra: Internetas tapo pagrindine virusų plitimo platforma, o sparčiai augantis duomenų perdavimo greitis leido virusams greitai pasiekti milijonus kompiuterių.

Kibernetinio saugumo pažanga: Nuolatinė kova su virusais skatino virusų kūrėjus ieškoti naujų būdų, kaip apeiti apsaugos sistemas.

1990-ieji: Virusai tapo vis sudėtingesni. Pasirodė naujos rūšys, tokios kaip trojanai, šnipinėjimo programos ir kirminai

2000-ieji: Su interneto populiarėjimu virusai pradėjo plisti dar greičiau. Pasirodė naujos grėsmės, tokios kaip išpirkos programos (ransomware) ir botnetai

Šiandien: Virusų grėsmė išlieka aktuali. Kibernetiniai nusikaltimai tapo pelningu verslu, todėl nuolat kuriami nauji, vis sudėtingesni virusai

Ankstyvieji virusai

Pirmieji virusai buvo paprasti kodai, kurie daugiausia darė nedidelę žalą, pavyzdžiui, rodydavo juokingus pranešimus ekrane. Jie dažniausiai plito tarp draugų, kurie dalijosi kompiuteriniais žaidimais ar programomis ant diskelių.

Šiuolaikiniai virusai

Šiandieniniai virusai yra daug sudėtingesni ir pavojingesni. Jie gali:

Šifruoti duomenis ir reikalauti išpirkos: Išpirkos programos (ransomware) užšifruoja vartotojo failus ir reikalauja sumokėti pinigus už jų atšifravimą

Pavogti asmeninę informaciją: Trojos arkliai ir šnipinėjimo programos gali pavogti slaptažodžius, banko duomenis ir kitą jautrią informaciją

Sukurti botnetus: Botnetai yra kompiuterių tinklai, kurie gali būti naudojami įvairioms kenkėjiškoms veikoms, pavyzdžiui, DDoS atakoms arba siųsti šiukšlių laiškus

Išnaudoti sistemos pažeidžiamumus: Nulinės dienos pažeidžiamumai leidžia virusams patekti į sistemas dar prieš išleidžiant atitinkamas saugumo pataisas

 

Ką daro kompiuterinis virusas?

Kai kurie virusai užprogramuoti taip, kad pakenktų įrenginiams, sugadintų programas, ištrintų failus arba iš naujo suformatuotų standųjį diską. Kiti tiesiog užlieja interneto tinklą srautu, todėl neįmanoma atlikti jokios veiklos ar operacijos. Net mažiau kenksmingi virusai gali stipriai sutrikdyti sistemų veikimą, išeikvoti įrenginių atmintis ir sukelti dažnus gedimus

Virusai taip pat gali naudotis svetainėmis, kad platintų išpirkos reikalaujančias programas ir vykdytų bankinius sukčiavimus. Tūkstančiai tokių virusų klaidžioja internete, įvairina bei tobulina savo veikimo metodus ir principus, prie jų dar prisijungia ir daugybė kenkėjiškų programų variantų

 

Kaip patenka virusas?

Kompiuterinius virusus galima pasigauti atliekant įprastą veiklą, pvz.:

Per failus: Muzikos, failų ar foto bendrinimą su kitais, atsisiųsdami paveiktus failus iš interneto, atverdami priedus el. laiškuose

Per svetaines: Apsilankius užkrėstose svetainėse

Per el. paštą: El. pašte esančių foto, dokumentų ir kitų priedų atidaryme

Per nemokamus įrankius: Atsisiuntus nemokamus žaidimus, muziką, muzikos leistuvus ir įvairius įrankius

Per programas: Įdiegus nelegalias arba nulaužtas programas

Per dokumentus: Atidarius užkrėstus failus – PDF, Word ir panašiai

Per laikmenas: Naudojant užkrėstus USB ar kitas panašias išorines laikmenas

 

Kokie yra viruso simptomai?

Jūsų kompiuteris gali būti užkrėstas, jei atpažįstate bet kurį iš šių kenkėjiškų programų požymių :

Lėtas kompiuterio veikimas: Virusai, kirminai ir kitos kenkėjiškos programos gali užimti kompiuterio resursus ir sulėtinti jo veikimą

Nereguliarus kompiuterio elgesys: Kompiuteris veikia keistai, lėtai arba visiškai užstringa

Duomenų praradimas: Dingo dokumentai, nuotraukos ar kita vertinga informacija

Dažni kompiuterio gedimai: Lėtas veikimas, netikėti programų paleidimai, klaidų pranešimai

Nepažįstamų langų atsiradimas ir iššokantys langai: Monitoriuje atsiranda nepažįstamas reklaminis langas

Savarankiškai vykdomos programos: Paleidžiamos be jūsų sąmoningo veiksmo

Nukreipimas į įtartinas svetaines: Esate nukreipiami į nematytas, nežinomas svetaines, kuriose rodomi skelbimai arba siūlomos įtartinos paslaugos

Masiškai siunčiami laiškai iš Jūsų el. pašto paskyros: Kitiems masiškai siunčiami pranešimai

Išjungta saugos programinė įranga: Kompiuterio antivirusinės ir kitos saugos programos išjungtos be Jūsų žinios

Dingstančios programos: Be Jūsų veiksmo dingo įrašytos programos

 

Kaip pašalinami kompiuteriniai virusai?

Antivirusinės programos padarė didelę pažangą, kad galėtų atpažinti įvairius kengsmingus virusus ir užkirsti jiems kelią. Kai įrenginys užsikrečia, antivirusinės programos įdiegimas yra geriausias būdas jį pašalinti. Įdiegus, dauguma tokios įrangos nuskaitys ir ras kenkėjišką programą. Nustačiusi, antivirusinė programa pateiks pašalinimo parinktis – panaikinti arba patalpinti karantine

Windows operacinės sistemos naudotojams yra oficiali specialiai tam sukurta programa, atsisiunčiama iš Microsoft svetainės defender/safety-scanner, kuri nuskenuoja iki kelių milijonų failų esančių įrenginiuose. Nuskaitymas nėra trumpas, viskas trunka apie kelias valandas

 

Patekę į vidų, virusai gali:

Daugintis: Kuriami nauji virusai, kurie užkrečia kitus failus ir programas

Pažeisti duomenis: Ištrinti, pakeisti ar sugadinti jūsų dokumentus, nuotraukas ir kitus svarbius failus

Lėtinti sistemą: Naudoti kompiuterio resursus, todėl jis gali veikti lėčiau

Kontroliuoti kompiuterį: Leisti įsilaužėliams nuotoliniu būdu valdyti jūsų kompiuterį

Sukelti sistemos nestabilumą: Susikelti mėlynus ekranus, netikėtus išsijungimus ir kitas problemas

Pavogti asmeninę informaciją: Surinkti ir perduoti jūsų slaptažodžius, banko duomenis ir kitą jautrią informaciją

 

Kompiuterinių virusų pavyzdžiai

Kirminai – kirminas yra viruso tipas, kuriam paprastai nereikia vartotojo veiksmų, kad galėtų plisti iš įrenginio į įrenginį

Virusai: Klasikiniai virusai, kurie dauginasi prijungdami savo kodą prie kitų failų

Trojos arkliai – tai virusas, kuris slepiasi teisėtai atrodančioje programoje, kad pasklistų tinkluose ar įrenginiuose

Ransomware – tai kenkėjiškų programų rūšis, kuri užšifruoja vartotojo failus ir reikalauja išpirkos už jų grąžinimą

Web Scripting – šis virusas užmaskuoja nuorodų, skelbimų, vaizdų, vaizdo įrašų ir svetainių kodo kodavimą

File Infector – failų (.exe) užkrėtimo virusai sulėtina šias programas ir sugadina sistemos failus, kai jie paleidžiami

Resident virusas – šie virusai įsikuria RAM ir kišasi į sistemos operacijas

 

Ką daryti, jei kompiuteris užkrėstas virusu?

Nustokite naudoti kompiuterį: Kad virusas neplistų toliau, nutraukite visus ryšius ir išjunkite kompiuterį

Atjunkite kompiuterį nuo interneto: Tai apsaugos kitus įrenginius nuo užkrėtimo

Paleiskite antivirusinę programą: Pabandykite nuskenuoti kompiuterį antivirusine programa ir pašalinti virusą

Kreipkitės į specialistą: Jei patys nesugebate pašalinti viruso, kreipkitės į kompiuterių specialistą

Pašalinkite visus įtartinus failus: Ištrinkite visus failus, kurių negalite atpažinti arba kurie buvo sukūri arba pakeisti neseniai

Atkurkite sistemą iš atsarginės kopijos: Jei turite atsarginę kopiją, atkurkite savo sistemą iš jos

Kreipkitės į specialistą: Jei negalite patys pašalinti viruso, kreipkitės į kompiuterių specialistą

 

Apsauga nuo kompiuterinių virusų

Atlikite šiuos veiksmus, kad apsaugotumėte savo kompiuterį naudodami geriausią kompiuterio apsaugą nuo virusų:

Naudokite antivirusinę apsaugą ir ugniasienę

Įdiekite šnipinėjimo programinę įrangą

Atnaujinkite operacinę sistemą

Padidinkite naršyklės saugos nustatymus

Venkite abejotinų svetainių ir programų

Atsisiųskite programinę įrangą tik iš svetainių, kuriomis pasitikite

Nuskenuokite atsisiųstus failus su antivirusinėmis programomis

Prieš atsisiųsdami, atidžiai įvertinkite norimus atsisiųsti failus ir programas

Neatidarykite žinučių iš nežinomų siuntėjų

Neapsaugotas įrenginys yra tarsi atviros durys virusams. Ugniasienės stebi interneto srautą į kompiuterį ir iš jo bei saugo nuo internetinių sukčių. Jos neleidžia virusams patekti į kompiuterius, budi prie kompiuterių ir atbaido bet kokį virusą

 

Nuolatinė kova su virusais

Kuo toliau, tuo daugiau naujų rūšių virusų atsiranda. Todėl svarbu nuolat sekti naujausias kibernetinio saugumo tendencijas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotumėte savo kompiuterį ir asmeninius duomenis

 

Atsiminkite: geriausia apsauga nuo virusų yra prevencija. Būkite atsargūs ir imkitės visų būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotumėte savo kompiuterį. Apsaugokite savo kompiuterį ir duomenis imdamiesi prevencinių priemonių ir reguliariai tikrinę savo sistemą