Rūkymas jau daugelį metų kelia rimtų sveikatos problemų tiek patiems rūkantiems, tiek aplinkiniams. Vis daugiau dėmesio skiriama pasyviam rūkymui – tai yra tabako dūmų įkvėpimui žmonių, kurie patys nerūko, tačiau būna šalia rūkančiųjų. Šiame straipsnyje bus aptarta, kas yra pasyvus rūkymas, kokią grėsmę jis kelia visuomenės sveikatai ir kokių prevencinių priemonių galima imtis siekiant apsaugoti nerūkančiuosius

 

Kas yra pasyvus rūkymas?

Pasyvus rūkymas reiškia kvėpavimą kitų žmonių tabako dūmais

Antriniai tabako dūmai atsiranda iš cigarečių, pypkių, cigarų, cigarilių ir kaljanų. Antrinius dūmus iškvepia rūkantis žmogus, šiuos dūmus skleidžia ir rūkymo šaltinis. Dauguma tabako dūmų yra nematomi, tačiau jie lengvai plinta ir gali išbūti ore ištisas valandas. Jie taip pat kaupiasi ant įvairų paviršių, baldų ir net drabužių

Pasyvus rūkymas yra labai žalingas ir gali sukelti tokį patį poveikį kaip ir įprastas rūkymas. Kvėpavimas dūmais esant nėštumui gali turėti įtakos ir nėštumo vaisiui. Tai yra svarbus, bet nepastebimas švino poveikio vaikams ir paaugliams šaltinis

 

Kiek laiko veikia šis rūkymas?

Pagal tyrimus, pasyvaus rūkymo žala pasireiškia vos per 5 minutes:

  • Po 5 minučių : Arterijos tampa mažiau lanksčios, kaip ir žmonių, rūkančių cigaretes
  • Po 20-30 minučių: Kraujas pradeda krešėti, o riebalų sankaupos kraujagyslėse padidina širdies priepuolių ir insultų rizikas
  • Per 60 minučių: Gali sukelti žalingą uždegiminį ir kvėpavimo takų poveikį, kuris gali trukti mažiausiai tris valandas po jo
  • Po 2 valandų: Gali išsivystyti nereguliari širdies aritmija, sukelti širdies priepuoliuos ar kitas širdies problemas

 

Sukelia staigios kūdikių mirties sindromą 

Kūdikiai, po gimimo veikiami pasyvaus rūkymo, dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo nei kūdikiai, kurie nėra veikiami tabako dūmų

Moterų rūkymas nėštumo metu padidina staigios kūdikių mirties sindromo riziką

Kūdikių, mirštačių nuo staigios kūdikių mirties sindromo, plaučiuose yra didesnė nikotino koncentracija nei kūdikių, mirštančių dėl kitų priežasčių

 

Kai kurios kenksmingos medžiagos

Kai kurios kenksmingos tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos:

  • Benzenas: benzine esanti medžiaga
  • Butanas: cheminė medžiaga žiebtuvėliuose
  • Amoniakas: cheminė medžiaga buitinėse valymo priemonėse
  • Toluenas: cheminė medžiaga dažų skiedikliuose
  • Kadmis: cheminė medžiaga akumuliatoriuose
  • Formaldehidas: cheminė medžiaga trąšose ir statybinėse medžiagose

 

Kaip pasyvūs dūmai veikia plaučius?

Pasaulio sveikatos organizacija pasyvų rūkymą klasifikuoja kaip vėžį sukeliantį poveikį. Tai gali sukelti mirtį, ligas ir įvairias negalias

Suaugusiems: sukelia plaučių vėžį, kosulį, švokštimą ir kitas ligas, pvz. ir koronarinės širdies ligos

Vaikams: gali sustiprinti astmos simptomus ir sukelti naujus astmos atvejus. Gali sukelti kosulį, švokštimą ir kitas ligas

Degant rūkalams ir rūkant juos susidaro daugiau nei 4000 įvairių cheminių medžiagų. Iš jų daugiau nei 250 yra toksiškos arba sukelia vėžio riziką

 

Kaip apsaugoti save ir aplinkinius?

Dažniausiai tai vyksta namuose. Dūmai gali pasklisti iš kambario į kambarį ir išlikti ore valandų valandas. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo to – užsitikrinti, kad mus supančioje aplinkoje nerūkytų arba nebūti tokiose patalpose ir žinoma, mesti rūkyti

Mesti rūkyti gali būti labai sunku. Yra dalykų, kuriuos galima padaryti, kad sumažintumėte rūkymą, kol Jūs pats arba Jūsų artimi žmonės negalės nustoti rūkyti

  • Rūkykite lauke toliau nuo namų ir paprašykite svečių daryti tą patį
  • Nerūkykite automobiliuose ir neleiskite rūkyti automobiliuose kitiems

 

Kaip žmogus gali sumažinti rūkymo žalą sau

Nors geriausias būdas apsisaugoti nuo rūkymo žalos – visiškai mesti rūkyti, tačiau jei žmogus dar nėra pasiruošęs visiškai atsisakyti šio įpročio, jis gali imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintų neigiamą poveikį savo sveikatai:

  • Riboti surūkomų cigarečių kiekį – palaipsniui mažinant rūkymo dažnumą, galima sumažinti bendrą nikotino ir kitų kenksmingų medžiagų poveikį organizmui.

  • Nerūkyti uždarose patalpose – vengiant rūkyti namuose ar automobilyje sumažinamas pasyvaus rūkymo pavojus sau ir kitiems.

  • Stenktis kuo daugiau valgyti įvairių daržovių bei naudingų ir sveikų augalų

  • Rinktis mažiau kenksmingas alternatyvas – pereinant prie moksliškai patvirtintų rūkymo alternatyvų (pvz., nikotino pakaitalai, elektroninės cigaretės, jei naudojamos kaip pereinamoji priemonė) galima sumažinti kai kurių toksinių medžiagų poveikį.

  • Rūpintis bendra sveikata – sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda organizmui geriau kovoti su žalingu rūkymo poveikiu.

  • Ieškoti psichologinės pagalbos – priklausomybė nuo rūkymo dažnai susijusi su stresu ar emociniais sunkumais, todėl svarbu kreiptis į specialistus ar palaikymo grupes.

Šie žingsniai nepašalina visos rūkymo žalos, tačiau gali padėti palaipsniui pasiruošti metimui ir apsaugoti sveikatą tiek sau, tiek aplinkiniams.

 

Kas toliau

Pasyvus rūkymas yra pagrindinė su tabaku susijusi sveikatos problema nerūkantiesiems. Net ir jei pats rūkote, galima nuspręsti, kad namuose ir automobilyje būtų nerūkoma. Tai saugiausia daryti savo vaikams ir šeimos nariams, savo augintiniams ir savo svečiams